Mes visi turim savo svajonių miestus, šalis, salas, netgi žemynus. Kai
pagaliau pasiseka juos aplankyti, norisi ten grįžti dar ir dar. Vieni susižavi
gamta, antri – kultūra, tretiems patinka viskas, dar kažkas vyksta dėl
ekonominių priežasčių, vienos įspūdingos gatvelės, pomėgio nardyti ir t.t. Aš
turiu tris svajones, tiesa, didžiausias, nes iš esmės gyvenime norėčiau pamatyti
kad ir visas pasaulio šalis, bet Balį, Niujorką ir Keiptauną – labiausiai. Visi
jie nemenkai nutolę nuo Lietuvos, tačiau lietuvių paskutiniu metu nemažai
lankomi, todėl tikiu, kad svajonės netruks ir man tapti realybe.
Plačiau apie Balį pirmą kartą perskaičiau E. Gilbert knygoje EAT, PRAY,
LOVE. Įspūdis buvo toks, kad tą knygą vėliau perskaičiau dar gal penkiolika
kartų (tikrai, mažiausiai tiek). Balis ten vaizduojamas kaip itin romantiška,
graži, kone sakrali vieta, tačiau vietiniai gyventojai gerokai nutolę nuo
vakarietiško gyvenimo būdo, praktikuojama rytų medicina, vyrauja budizmas,
nemažai atvykėlių iš kitų šalių, kurie ten kuriasi puikų, ramybės kupiną
gyvenimą. Tai – grožinės literatūros kūrinys, tą puikiai žinojau, bet vis tiek mintyse
kūriau tobulos salos paveikslą. Netrukus apie Balį ėmiau domėtis labiau ir
supratau, kad taip, ši puiki Indonezijos sala yra ta vieta, kurią norėčiau
aplankyti. Ir, tikriausiai, ne kartą.
Vienas įdomesnių dalykų, kuriais visada pasidomiu galvodama apie naują
šalį, o ką duos valgyti? Balio
virtuvė gana įdomi ir paragauti kai ką būtų smalsu, tačiau bent jau nuotraukose
maistas neatrodo labai pedantiškai. Štai mėsos mėgėjai turėtų susižavėti
kiaulienos kepsniu, ruoštu su vietinėmis prieskoninėmis žolelėmis ir aštriais
prieskoniais, ryžiais ir daržovėmis. Tai tradicinis ir dažniausiai ragaujamas
patiekalas Balio saloje, tačiau jis atrodo labai riebus ir sunkus. O tai kaip
paskui gulėti po palmėmis ar šokti paplūdimio diskotekoje?
Kad baliečiai mėgsta kiaulieną – akivaizdu. Kiaulienos šonkauliukai,
kiaulienos dešrelės tikriausiai nusėda daugelio salos gyventojų ir svečių
skrandžiuose. Žinoma, Indijos vandenyno apsupta sala neapsieina be jūros
gėrybių. Vietinė šviežia žuvis, kalmarai, ant grilio ruoštos kitos gėrybės mane
labai patrauktų. Nežinau kodėl, tačiau salose labiausiai mėgstu valgyti žuvį. Salai
toks maistas labai tinka, atrodo, kalmaras Balyje būtų daug kartų skaniau, nei
kalmaras namuose Lietuvoje (nors kalmarus aš apskritai dievinu).
Tripadvisor komentatoriai, kurie ne kartą svečiavosi
mano svajonių saloje vis diskutuoja, kokia kava Balyje geriausia. O kad ji gera
– faktas. Gera, nes kava ten auga. Ji šviežia, įvairių rūšių, geriama karšta,
juoda, stipri, su ledu, įvairiais skoniais ir t.t. Teko girdėti, kad baliečiai
kavą netgi užšaldo. Kintanami regione
buvo pirmosios kavos plantacijos Balyje. Ten auganti garsioji Kopi Luwak kava yra brangiausia
pasaulyje. Ji gaminama iš laukinių gyvūnų palminių musangų apvirškintų kavos
pupelių, kurios randamos gyvūno išmatose. Vietiniai gyventojai jas surenka,
džiovina, skrudina ir siunčia į JAV bei Japoniją, žinoma, pasilieka ir
turistams pavaišinti J Tarkim, Lietuvos rinkoje šios kavos galima
nusipirkti maždaug už 300 eu/kg. Tiksliau – nuo tiek. Keliautojai mano, kad šią kavą nėra saugu
gerti, yra pasitaikę apsinuodijimo atvejų. Tad Kopi Luwak įprastai geria prisiekę kavos gurmanai.
Kaip ir daugelyje šalių, kuriose šilčiau nei pas mus, taip ir Balyje platus
ledų pasirinkimas. Apžvelgiau vietinių ir turistų rekomenduojamas ledaines – gelato ir pagalvojau, kad labiausiai
norėčiau paragauti, o gal net prisivalgyti va tokių super sveikų natūralių
vaisių šaldytų ledų. Melionų skonio!
Dauguma maisto produktų pasirodė itin azijietiški - daug ryžių, mėsos, daržovių, įvairųs suktinukai, didžioji dauguma maisto - šaldytas. Dėl to nuolatinio užšaldymo/atšaldymo nemažai apsinuodijusių turistų, bent taip man sako tripadvisor forumas. Balio sala greičiausiai per maža, kad turėtų labai stiprias tradicijas maisto prasme - jiems užtenka gausybės kultūrinių dalykų. Vis dėl to aš romantikė ir Balį labiausiai įsivaizuoju kaip kokoso salą - jau matau save su tuo didžiuliu kokosu, šiaudeliu jo viduje ant gėlėto hamako, dar matau padavėją (Javier Bardem pavidalu), kuris man atneša paragauti tos brangiosios kavos (ragaučiau, žinokit). Tiek iš Balio kulinarinės pusės man užtektų - jei vien pavalgyti, tai traukčiau kitur.
