Šių metų pradžioje nusprendžiau, kad šie metai man bus skaitymo ir rašymo
metai. Skaičiau visada nuo kokių penkerių, rašiau irgi nuo gana ankstyvo amžiaus. Neseniai
pajutau, kad banalybių rašymas man nebeteikia malonumo, tie visi beverčiai blog‘ai, pamąstymai temomis, kurios
visai neįdomios, kita vertus, įdomu atsiversti savo senus tekstus ir pažiūrėti,
kaip dabar stipriai pasistiebiau į viršų (savęs nuvertinti nevalia!). Nors ūgiu nebeaugu maždaug nuo
aštuntos klasės, tikiuosi, kad skaitomos knygos ir rašomi tekstai taps vis
geresni ir vešės, vešės, vešės...
Kadangi paskutiniu metu skaitymui laiko lieka mažai, išmokau skaityti
telefone įvairių trumpų pertraukėlių metu. Pastebėjau, kad elektronines knygas
perskaitau greičiau, o kai įgudau, tai tapo ir smagu! Tarkim, galima skaityti išjungus šviesą vakare ir
tai nekelia nepatogumų kitiems žmonėms, lempa nešviečia į akis ir pan. Tokiu būdu šiemet jau perskaičiau Svetlanos Aleksijevič „Černobylio maldą“, Po Bronson ir Ashley Merryman „Šalin mitus“, mylimojo Murakami „Ką aš kalbu, kai
kalbu apie bėgimą“, Orwello „Gyvulių ūkį“, dabar skaitau Romain Gary „Aušros pažadą“ (ir tai yra viena geriausių mano skaitytų knygų... Jau įsigyjau visas kitas jo knygas,verstas į lietuvių kalbą. Galiu rekomenduoti visiems, ieškantiems stiprybės, motyvacijos ir tiesiog norintiems tikrai stipraus teksto. Romain Gary - tikras mano šių metų atradimas) ir turiu „Bibliją“,
tiesa, visgi jos elektroniniu formatu neskaitysiu. Tokių knygų telefonu skaityti paprasčiausiai negalima. Skaityti knygas
telefonu tampa taip paprasta, kaip kas kelias minutes tikrinti socialinius tinklus ar naujienų portalus, tik naudos kur kas daugiau. Taip pat norėčiau knygų skaityklės, pasižymiu
šį daiktą į sąrašą: „ką noriu nusipirkti šiais metais“ J
Žinoma, popierinių knygų nepakeis niekas ir niekada. Tačiau dabar perku tik
tas popierines knygas, kurias, tikiu, skaitysiu ne vieną kartą. Anksčiau
pirkdavau visas knygas išpardavimų metu, į knygyną eidavau be sąrašo ir metai iš metų darant šią klaidą susikaupė krūvos knygų, kurių niekada taip ir neperskaičiau. Tas knygas išvežiau į
kaimą, gal kažkada jos sulauks savo laiko, nors visgi vadovaujuosi taisykle,
kad kam skaityti nepatinkančią knygą, jei pasaulyje tiek daug puikių knygų ir
vargu ar užteks viso laiko joms perskaityti.
Telefone ne tik skaitau knygas, bet ir rašau į labai paprastą "Užrašinės" programėlę. Aš iš tų žmonių, kurie
kasdien nori rašyti vis kitomis temomis, todėl prisikaupė visko daug ir didelė
dalis yra absoliučiai bevertė. Bet vaidinu, kad lavinu ranką ir kad geriau rašyti kažką, nei nerašyti niekoJ Norėčiau apsibrėžti kelias temas, apie
kurias kartas nuo karto savo malonumui rašysiu čia, tačiau kol kas tos ribos
visiškai beribės – man įdomu knygos, sportas, sveika mityba, gyvenimo būdas,
auklėjimas, visokie filosofiniai pamąstymai (bet apie juos jau prisirašiau
paauglystėje), galvoju, gal apie viską po truputį? Ir būsiu va tokia universali
rašytoja. Nes, tiesą pasakius, kuo man gyvenime
labiausiai patinka apsimesti, tai rašytoja. Besimokydama mokykloj svajojau, kad užaugsiu ir rašysiu knygas, keliausiu po pasaulį ir štai toks bus mano gyvenimas. Tačiau iš mano pažįstamų kol kas vaikystės svajones išpildė tik minėtasis Romain Gary. Visų kitų gyvenimai bėgant laikui šiek tiek koregavosi.
2018 metais jau perskaičiau tikrai nemažai puikių knygų, tačiau nieko neparašiau. Bet metai dar nesibaigia ir iššūkis dar nepralaimėtas! Einu į lovą su Gary gaudyti naujų idėjų. Iki pasimatymo,
Reda
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą